- badakentys
- badakentỹs, -ė̃ smob. (34b) 1. daug bado iškentėjęs žmogus ar gyvulys, paliegėlis: Matai, kad atsigavo ir mūsų badakentỹs Ds. Ko iš jų norit – badakenčiaĩ (vaikai) Ds. 2. kiaulė ar paršas, laikomas per žiemą, žiemkentys: Badakenčių̃ kiaulių nebėr Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.
